lyrics
Jonukui mamytė nupirko šuniuką,
Nors Jonukas norėjo kačiuko.
Šunį į lauką vesti reikėjo,
Todėl Jonukas šuns nenorėjo.
Šuo!
Šuo! (miau)
Tačiau Jonukas šunį pamilo,
Kvietė jį Brisiaus vardu,
Glostė pilką jo kailį,
Kol Brisius myžo ant grindų!
Šuo!
Šuo! (miau)
Jonas užaugo, jam gimė dukra,
O Brisius paseno ir tapo našta.
Kol Jonas korėsi kilpa ant kaklo,
Brisius nugaišo, nes pats susiprato:
Pareiga našta, o meilė kančia!
credits
license
all rights reserved